Matematinių vaizdinių svarba 0–4 klasių mokiniams

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo matematika turi būti grindžiama vaiko pažinimo raida. Remiantis BP ir kognityvine raidos teorija, pradinių klasių mokiniai mąsto per veiksmą ir konkretų patyrimą, todėl abstraktūs simboliai jiems yra suprantami tik tada, kai remiasi realiomis patirtimis. Dėl šios priežasties matematikos mokymas turi prasidėti nuo realių situacijų, konkrečių daiktų ir praktinės veiklos, o ne nuo formalių užrašų ar schemų.

Matematiniai vaizdiniai – tai vaiko supratimas apie skaičių, kiekį, dydį, veiksmus ir jų tarpusavio ryšius. Be šių vaizdinių skaičiai lieka tik ženklais, o skaičiavimas – mechaniškas. BP pabrėžia, kad konkretumas yra ne pasirenkamas metodas, o būtina sąlyga prasmingam mokymuisi.

Mokymosi procesas turi vykti nuosekliai: nuo patyrimo prie supratimo ir tik tada prie simbolio. Pavyzdžiui, dešimties samprata formuojama per vienetų grupavimą ir realų veiksmą, o tik vėliau įvedamas skaitinis užrašas. Tokie vaizdiniai sudaro tvirtą pagrindą vėlesniam mokymuisi – daugybai, trupmenoms, daugiaženkliams skaičiams bei sudėtingesniam abstrakčiam mąstymui. Pedagogo užduotis – ne skubinti abstrakciją, bet ją kryptingai ir nuosekliai paruošti.

Paskaitos metu dalyviai:

  • Sustiprins gebėjimą padėti vaikams formuoti tvirtą pagrindą tolesniam sėkmingam matematikos mokymuisi.
  • Geriau supras, kaip formuojasi vaiko matematinis mąstymas ir kodėl konkretus patyrimas yra būtinas priešmokykliniame pradiniame ugdyme.
  • Įgis aiškų suvokimą, kaip kurti matematinius vaizdinius (skaičiaus, veiksmų, dešimties sampratą ir pan.), o ne mokyti mechaniškai.
  • Mokysis taikyti BP principus praktikoje, siejant matematiką su realiomis situacijomis ir kasdieniais daiktais.

Lektorė: dr. Orinta Šalkuvienė, pradinių klasių mokytoja ekspertė.